Po beveik 40 metų – vitražo, meninio ir architektūrinio stiklo kūrinių albumas „Šviesos architektūra“
Dalinamės leidinio projekto vadovės ir sudarytojos Editos Radvilavičiūtės-Utarienės įžvalgomis apie leidinį.
Po beveik 40 metų – vitražo, meninio ir architektūrinio stiklo kūrinių albumas „Šviesos architektūra“
Norėčiau pradžiuginti vizualaus meno gerbėjus neseniai išleistu leidiniu. Ir tai – ilgai lauktas vitražo, meninio ir architektūrinio stiklo kūrinių albumas „Šviesos architektūra“. Naujo albumo, viename leidinyje pristatančio Lietuvoje kuriančius vitražo menininkus, nebuvo daugiau nei keturis dešimtmečius. Tai paskutinis mano, kaip LDS pirmininkės (dabar jau buvusios) darbas, šįkart – savo gildijos kolegoms.
Per tą laiką daug kas pasikeitė, jau tris dešimtmečius Lietuva nepriklausoma. Kardinaliai kintant pastatų architektūrai, keičiantis meno sampratai, kito ir vitražo menas. Smagu, kad šios srities dailininkų tikėjimas, didžiulis darbas, eksperimentai, novatoriškos idėjos padėjo jam atlaikyti visus išbandymus ir eiti koja kojon su laiku. Neretai nustembama išvydus originalias, atspindinčias šiuolaikinio meno tendencijas ir harmoningai į architektūrą įsiliejančias vitražo, meninio ir architektūrinio stiklo kompozicijas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vitražai, meninio, architektūrinio stiklo kūriniai viešosiose ar privačiose architektūrinėse erdvėse buvo kuriami ir toliau, o prie vyresnės kartos prisijungė ir jaunesnioji. Leidinyje „Šviesos architektūra“ pristatyti kūriniai aptariami profesionalios menotyros lygmeniu, taip siekiant atkreipti kultūros istorikų, menotyrininkų dėmesį ir skatinti tolesnį domėjimąsi bei išsamias mokslines studijas.
Albumą sudaro trys dalys.
Pirmoje – vizualiojoje dalyje publikuojami nepriklausomoje Lietuvoje (su mažomis išimtimis) sukurti vitražo, meninio ir architektūrinio stiklo darbai, skirti viešųjų ir privačių erdvių interjerui ir eksterjerui.
Antroje dalyje apžvelgiama Lietuvos vitražo mokyklos raida ir dailininkai, formavę šią mokyklą.
Trečioje dalyje pristatomos dailininkų kūrybinės biografijos, pateikiama informacija apie šių menininkų stiklo ir vitražo kūrinius architektūrinėse erdvėse. Taip pat įtrauktos šiandien dirbančių ir kūrėjams talkinančių vitražo meistrų (norinčiųjų) biografijos.
Leidinyje supažindinama daugiau nei su 50 įvairių kartų autorių, tai – Atkočiūtė Sandra, Austė Lina, Baginskienė Gintautėlė Laimutė, Baublys Nerijus, Bružas Bronius, Bulavas Stanislovas Rolandas, Cicėnas Pijus, Cvirka Rokas, Dailidėnas Viktoras, Dumčius Gintaras, Grybaitė Rasa, Gutauskas Simonas, Gutauskas Valmantas, Ignatavičius Domas, Katenskij Olegas, Kaubrys Jaunius Erikas, Kraujelis Gintaras, Kriukas Remigijus, Lipaitė Rūta, Markevičius Albinas, Markūnas Eimutis, Matonis Vincas, Meidus Ignas, Mickevičiūtė Ilona, Mirinavičius Žydrūnas, Mulevičienė Dalia, Mulevičius Rimvydas, Paltanavičiūtė Ieva, Paulauskas Vygantas, Peleckas Ričardas, Pocius Liudvikas, Potet Laura, Radvilavičiūtė-Utarienė Edita, Rakauskaitė Eglė, Rimkevičienė Daina, Rimkevičius Artūras, Surgailis Andrius, Šatūnas Gerardas Raitas, Šatūnas Konstantinas Eugenijus, Šlipavičius Rimas, Švarlys Vytautas, Truskaitė Dalia Ona, Uzdilaitė Jurga, Vaičienė Julija, Valiūtė Eglė, Vilutytė Nijolė, Žemaitytė Skirmantė.
Neužmiršti ir jau anapilin išėję kūrėjai – prof. Morkūnas Kazimieras, prof. Dovydėnas Algirdas, Lipienė Irena, Janulionis Vytautas, Drebickaitė Silvija, Teišerskytė-Stoškienė Jolanta, nepriklausomybės laikotarpį praturtinę savo kūrybiniais sumanymais.
Širdingai dėkoju menotyrininkams Žydrūnui Mirinavičiui, Nijolei Nevčesauskienei ir Evelinai Januškaitei-Krupavičei, nuoširdžiai talkinusiems įgyvendinant šį projektą: atrenkant kūrinius, konsultuojantis įvairiais iškilusiais klausimais ir rašant tyrimų tekstus. Ačiū fotografui ir dizaineriui Andriui Grigalaičiui už kūrybišką šio leidinio maketavimą ir kūrinių, išsibarsčiusių po visą Lietuvą, fotografavimą. Ačiū tariu kūrinių atrankos komisijoje talkinusiems ekspertams prof. habil. dr. Aleksandrai Aleksandravičiūtei, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui architektui Ričardui Krištapavičiui. Dėkoju kalbos redaktorei Jurgitai Jasiūnienei už kruopštų knygos tekstų redagavimą, vertėjoms Kristinai Kudriašovai ir Giedrei Karpinskaitei už tikslius vertimus.
Visos komandos vardu dėkojame dailininkams, kūrinių turėtojams, pasidalijusiems savo archyvinėmis kūrinių nuotraukomis ir sutikusiems publikuoti kūrinius šiame leidinyje.
Esu tikra, kad meno albumas „Šviesos architektūra“ pasitarnaus Lietuvos profesionalaus vizualiojo meno – vitražo, meninio ir architektūrinio stiklo – sklaidai visuomenėje, atkreips kultūros paveldo specialistų, pastatų valdytojų dėmesį kūrinius saugant ir paskatins dar didesnį šių darbų įvietinimą architektūrinėse erdvėse. Juk skaidrūs, spalvingi ir įtaigūs stiklo meno kūriniai dažnai tampa esminiu akcentu, formuojančiu erdvę, suteikiančiu jai savitumo bei originalumo. O svarbiausia – jie prakalbina ir įkvepia žmogų.
Leidinio projekto vadovė ir sudarytoja Edita Radvilavičiūtė-Utarienė
Finansavo Lietuvos kultūros taryba
Išleido Lietuvos dailininkų sąjunga
