{"id":8,"date":"2020-12-09T08:52:28","date_gmt":"2020-12-09T08:52:28","guid":{"rendered":"https:\/\/stainedglass.lt\/vitrazomuziejus\/?page_id=8"},"modified":"2020-12-16T18:09:30","modified_gmt":"2020-12-16T18:09:30","slug":"apie-mus","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/stainedglass.lt\/vitrazomuziejus\/apie-mus\/","title":{"rendered":"Apie mus"},"content":{"rendered":"

Vitra\u017eas \u0161iandien\u0105 yra viena i\u0161 labiausiai i\u0161vystyt\u0173 architekt\u016brin\u0117s dail\u0117s r\u016b\u0161i\u0173 Lietuvoje, nors seniausi istoriniai vitra\u017eo langai tebesantys in situ<\/em> buvo sukurti XIX a. u\u017esienio dirbtuv\u0117se. Vienas did\u017eiausi\u0173 istorini\u0173 vitra\u017e\u0173 ansambli\u0173 Vilniuje yra \u0160v. Jon\u0173 ba\u017eny\u010dioje: Dievo k\u016bno (Oginski\u0173) koply\u010dios du vitra\u017einiai langai 1861 m. buvo pagaminti Gsell-Laurent dirbtuv\u0117se Pary\u017eiuje pagal J.K.Vil\u010dinskio projektus, o 1898 m. septyni presbiterijos vitra\u017eai \u2013 E. Todeso dirbtuv\u0117se Rygoje. 1881 m. \u201eGeyling\u201c vitra\u017eo dirbtuv\u0117se Vienoje sukurtas vitra\u017eas \u201eNukry\u017eiuotasis su angelais\u201c \u012f Lietuv\u0105 atkeliavo i\u0161 Sankt Peterburgo kartu su 4 Evangelist\u0173 vitra\u017eais, kuriuos 1934\u00a0m. \u012fsigijo Kauno \u0160v\u010d. Sakramento (Dievo K\u016bno) ba\u017eny\u010dia. Tose pa\u010diose \u201cGeyling\u201d dirbtuv\u0117se 1884 m. buvo sukurti vitra\u017einiai langai Roki\u0161kio \u0160v. Apa\u0161talo Evangelisto Mato ba\u017eny\u010dioje. Pirm\u0105sias Lietuvoje vitra\u017eo dirbtuves Kaune 1905 m. \u012fk\u016br\u0117 Wladislawas Przybytniowskis, iki u\u017edarymo1914 m. jose buvo\u00a0 sukurti vitra\u017eai Lapi\u0173 \u0160v. Jono Krik\u0161tytojo, Vabalninko \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0117mimo \u012f dang\u0173, Vidukl\u0117s \u0160v. Kry\u017eiaus bei kitoms ba\u017eny\u010dioms, taip pat heraldiniai vitra\u017eai Kauno miesto muziejui pagal Tado Daugirdo projektus.<\/p>\n

Lietuvi\u0161kojo vitra\u017eo mokyklos prad\u017eia siejama su Stasiu U\u0161insku (1905 \u2013 1974). Jis, studijav\u0119s vitra\u017e\u0105 Pary\u017eiuje, i\u0161 ten parsive\u017e\u0119s vitra\u017einio stiklo, pigment\u0173, \u012franki\u0173, Kaune \u012fk\u016br\u0117 vitra\u017eo dirbtuves, d\u0117st\u0117 vitra\u017e\u0105 Kauno meno mokykloje, o pokariu \u2013 Valstybiniame dail\u0117s institute. Jis 1931 m. suk\u016br\u0117 heraldinius ornamentinius vitra\u017eus Kauno \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0117mimo \u012f dang\u0173 (Vytauto Did\u017eiojo) ba\u017eny\u010dioje, 1937-1938 m. \u2013 pirmuosius fig\u016brinius siu\u017eetinius vitra\u017eus visuomeniniame pastate \u201eLietuvait\u0119\u201c ir \u201eStatybinink\u0105\u201c Prekybos, pramon\u0117s ir amat\u0173 r\u016bmuose Kaune. K\u016br\u0117 ba\u017enytini\u0173 vitra\u017e\u0173 ansamblius: Lietuvos kankini\u0173 ba\u017eny\u010diai Ber\u010di\u016bnuose (1939 \u2013 1944), \u0160v\u010d. J\u0117zaus \u0161irdies (1945 \u2013 1947) ir ma\u017eojoje Kristaus Prisik\u0117limo ba\u017eny\u010diose Kaune (1945 \u2013 1947). \u0160io laikotarpio dailininko k\u016brybai b\u016bdinga ai\u0161ki kompozicijos strukt\u016bra, monumentaliai stilizuotos fig\u016bros, ramus linij\u0173 ir masi\u0173 pulsavimas, nacionalinis koloritas, lyri\u0161kas temos interpretavimas \u2013 tai apib\u016bdinama \u201estilinguoju realizmu\u201c. Pokario metais suk\u016br\u0117 siu\u017eetines kompozicijas \u201e\u017dalgirio m\u016b\u0161is\u201c (1946), \u201eKristijonas Donelaitis\u201c (1964). S.U\u0161inskas eksperimentavo stiklo technologij\u0173 srityje: suk\u016br\u0117 \u017eem\u0173 temperat\u016br\u0173 vitra\u017eini\u0173 da\u017e\u0173 technologij\u0105, pirmasis Lietuvoje eksperimentavo daugiasluoksnio stiklo sulydymo, luitinio stiklo srityje. \u0160ie ie\u0161kojimai matyti konstruktyvios kompozicijos vitra\u017euose \u201eStudentai praktikoje\u201c (1964), \u201eEgl\u0117 \u017eal\u010di\u0173 karalien\u0117\u201c (1968) \u2013 pastarasis dabar eksponuojamas Kretingos kult\u016bros centre.<\/p>\n

S.U\u0161insko mokiniai Algimantas Sto\u0161kus (1925 \u2013 1998), Kazimieras Mork\u016bnas (1925 \u2013 2014) tobulino luitinio stiklo technologij\u0105, \u0161ia technika XX a. 7 \u2013 9 de\u0161. dirbo dauguma Lietuvos vitra\u017eist\u0173: Antanas Garbauskas (1932 \u2013 2008) suk\u016br\u0117 luitinio stiklo kompozicij\u0105 Nacionalin\u0117s bibliotekos Vilniuje foj\u0117 (1963), o did\u017eiausius Lietuvoje luitinio stiklo darbus A.Sto\u0161kus suk\u016br\u0117 Klaip\u0117dos medienos kombinato kult\u016bros nam\u0173 sal\u0117je (1974 \u2013 1975), K.Mork\u016bnas \u2013 dramati\u0161k\u0105 kompozicij\u0105 Kauno IX Forte (1982). Ilgainiui A.Sto\u0161kus \u0117m\u0117 kurti erdvines skulpt\u016brines lieto stiklo kompozicijas: \u201eSkryd\u012f\u201c Miest\u0173 statybos projektavimo institute Kaune (1975), \u201e\u0160ventin\u0119 siuit\u0105\u201c Vilniuje (1974 \u2013 1981), \u201eGyvyb\u0117s puls\u0105\u201c Juknai\u010diuose (1984 \u2013 1985). Savit\u0105 lieto stiklo plastik\u0105 i\u0161tobulino Irena Lipien\u0117 (1939 \u2013 2016). K.Mork\u016bnas gr\u012f\u017eo prie klasikinio plono stiklo vitra\u017eo, 1981 m. suk\u016br\u0119s dinami\u0161k\u0105 skriejan\u010di\u0173 fig\u016br\u0173 kompozicij\u0105 \u201e\u0160vent\u0117\u201c Lietuvos Auk\u0161\u010diausios tarybos r\u016bmuose, 1987 m. \u2013 batalin\u0119 dram\u0105 \u201eSaul\u0117s\u201c kino teatre \u0160iauliuose.<\/p>\n

Sovietin\u0117s epochos ideologiniai ypatumai l\u0117m\u0117, jog monumental\u016bs menai tapo paklaus\u016bs visuomenin\u0117je architekt\u016broje. I\u0161 ba\u017eny\u010dios, iki tol buvusios pagrindiniu monumentali\u0173 men\u0173 u\u017esakovu, bendruomen\u0119 buriant\u012f vaidmen\u012f besistengianti perimti soviet\u0173 vald\u017eia tapo pagrindiniu u\u017esakovu menininkams, nes suvok\u0117 ideologizuoto meno vie\u0161oje erdv\u0117je svarb\u0105. Vitra\u017eas, kuriam b\u016bdinga apibendrinta, plakati\u0161kai schemati\u0161ka ir iki ai\u0161kiai perskaitomo vaizda\u017eenklio i\u0161gryninta kompozicija, rai\u0161ki stilizacija, monumentalus mastelis, buvo itin populiarus to laikme\u010dio vie\u0161uose pastatuose, darniai \u012fsiliejo \u012f moderniosios architekt\u016bros ansamblius. Tuomet vie\u0161ieji pastatai: kult\u016bros ir santuok\u0173 r\u016bmai, akt\u0173 sal\u0117s, bibliotekos, poilsio ir rekreacijos bei vie\u0161ojo maitinimo, ritualini\u0173 paslaug\u0173 \u012fmon\u0117s, taip pat vald\u017eios, mokymo bei gydymo \u012fstaigos \u2013 tapo pagrindiniais u\u017esakovais, o u\u017esakymus ir finansavim\u0105 skirst\u0117 bei darb\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 pri\u017ei\u016br\u0117jo did\u017eiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaip\u0117doje) \u012fsteigti \u201eDail\u0117s\u201c kombinatai. 1966 m. Vilniaus \u201eDail\u0117s\u201c kombinate buvo \u012fsteigtas vitra\u017eo cechas, jo \u012frengimu r\u016bpinosi vitra\u017eo dailininkas Konstantinas \u0160at\u016bnas. 1969 m. Vilniaus \u201eRaudonosios au\u0161ros\u201c stiklo fabrike prad\u0117tas lieti spalvotas stiklas luitiniam vitra\u017eui, v\u0117liau \u012fsteigtas vitra\u017einio plono stiklo gamybos cechas. Valstybinis po\u017ei\u016bris \u012f monumentalaus meno svarb\u0105 l\u0117m\u0117, jog u\u017esakym\u0173 vie\u0161uose statiniuose netr\u016bko, o finansavim\u0105 garantavo \u012fstatymu \u012ftvirtinti 2 proc. nuo vie\u0161ojo pastato statybos s\u0105matos, skiriami meno k\u016brini\u0173 \u012fsigijimui. Centralizuotos planin\u0117s ekonomikos modelis veik\u0117 ir meno srityje, ideologin\u0119 jo pus\u0119 pri\u017ei\u016br\u0117jo Meno tarybos. Jos buvo sukurtos pri\u017ei\u016br\u0117ti, kad visi k\u016briniai atitikt\u0173 sovietin\u0117s ideologijos kanonus ir \u201eatsijot\u0173\u201c ideologi\u0161kai netinkamus k\u016brinius, ta\u010diau tarybos nari\u0173 daugum\u0105 sudar\u0117 menininkai ir architektai profesionalai, pirmenyb\u0119 teik\u0119 k\u016brini\u0173 meniniam, profesiniam lygiui, tod\u0117l Meno taryb\u0173 verdiktas da\u017enu atveju buvo k\u016brinio kokyb\u0117s garantu. Jokia Meno taryba ar ideologinis diktatas nesustabd\u0117 K.\u0160at\u016bno, k\u016brusio i\u0161imtinai abstrak\u010dius vitra\u017eus vie\u0161ojoje architekt\u016broje, nepasteb\u0117jo Algirdo Dovyd\u0117no (1944 \u2013 2015) abstrak\u010di\u0173 Tautin\u0117s trispalv\u0117s spalv\u0173 variacij\u0173 \u201eL\u0117l\u0117s\u201c teatro vitra\u017euose (1975), sutiko su Broniaus Bru\u017eo romantizuotos kult\u016bros istorijos citatomis vitra\u017eo kompozicijose. Nema\u017ea dalis to meto dailinink\u0173, kompromisi\u0161kai vienu kitu darbu atidav\u0119 duokl\u0119 sovietinei ideologijai, ilgainiui k\u016br\u0117 nuo ideologijos atsietus darbus, siekdami i\u0161imtinai profesionalios menin\u0117s kokyb\u0117s.<\/p>\n

Be to, vitra\u017eistai artimai bendradarbiavo su architektais. Da\u017enu atveju architektai, projektuodami pastat\u0105 i\u0161 anksto numatydavo viet\u0105 monumentalaus meno k\u016briniui, kviesdavosi dailininkus konsultacijai aptardami k\u016brinio lokacijos, mastelio, jo ap\u017ei\u016bros galimybi\u0173, ap\u0161viestumo bei kitas s\u0105lygas. Vitra\u017eas buvo suvokiamas kaip integrali statinio dalis, tektoninis elementas, aktyviai formuojantis interjero visum\u0105.<\/p>\n

\u0160iuo laikotarpiu K. \u0160at\u016bnas \u0117m\u0117 pirmasis komponuoti abstrak\u010dius vitra\u017eus, kuri\u0173 XX a. 7 \u2013 9 de\u0161. suk\u016br\u0117 apie \u0161imt\u0105: Juknai\u010di\u0173\u00a0gyvenviet\u0117s kult\u016bros namuose (1972), \u201eAuskos\u201c poilsio namuose Palangoje (1986 \u2013 1988), St. Vaini\u016bno meno mokykloje Palangoje (1986). Jis suk\u016br\u0117 stiklo ansambl\u012f Vilniaus Santuok\u0173 r\u016bmuose: spalvingus klasikin\u0117s technologijos vitra\u017eus ir \u012fsp\u016bding\u0105 p\u016bsto kri\u0161tolo erdvin\u0119 kompozicij\u0105 (1974). Netrukus abstrak\u010dius vitra\u017eus \u0117m\u0117 kurti ir kiti vitra\u017eistai: A.Dovyd\u0117nas, Bronius Bru\u017eas, kiti.<\/p>\n

    \n
  1. 8 \u2013 9 de\u0161. \u012fsivyravo klasikinis plonastiklis vitra\u017eas su siu\u017eetin\u0117mis, lyri\u0161ko, romanti\u0161ko pob\u016bd\u017eio daugiafig\u016br\u0117mis kompozicijomis su n\u016bdienos siu\u017eetais, kult\u016bros istorijos citatomis, kruop\u0161\u010diai vitra\u017einiais da\u017eais i\u0161tapomomis fig\u016br\u0173, peiza\u017eo, architekt\u016brin\u0117mis detal\u0117mis. Ignas Meidus, Egl\u0117 Vali\u016bt\u0117, Gintaut\u0117 Laimut\u0117 Baginskien\u0117, Julija Vai\u010dien\u0117, Vytautas \u0160varlys, Henrikas Kul\u0161ys (1944 \u2013 1991) ir daug kit\u0173 \u2013 \u0161i vitra\u017eo dailinink\u0173 karta formavo Lietuvos vitra\u017eo peiza\u017e\u0105.<\/li>\n<\/ol>\n

    Griuvus sovietinei santvarkai ir atk\u016brus nepriklausom\u0105 Lietuvos valstyb\u0119, menuose neliko ideologinio diktato, menininkai atsigr\u0119\u017e\u0117 \u012f am\u017ein\u0105sias vertybes, buvo kuriami reik\u0161mingi k\u016briniai, atspindintys tautos identitet\u0105, istorij\u0105. Vienu pirm\u0173j\u0173 atkurtos valstyb\u0117s atminties paminklu buvo Raini\u0173 Kan\u010dios koply\u010dia, pastatyta pagal original\u0173 architekto Jono Virako sumanym\u0105 (atk\u016brimo autorius architektas Algirdas \u017debrauskas), kurioje \u012f vientis\u0105 cikl\u0105 susijung\u0117 Antano Kmieliausko freskos, Regimanto Midvikio Nukry\u017eiuotasis, Algirdo Dovyd\u0117no vitra\u017eai. U\u017e Raini\u0173 memorialo k\u016brim\u0105 \u0161iems keturiems autoriams 1994 m. buvo suteikta Lietuvos nacionalin\u0117 kult\u016bros ir meno premija; beje, A. Dovyd\u0117nas kol kas yra vienintelis vitra\u017eistas, \u012fvertintas \u0161iuo auk\u0161\u010diausiu valstyb\u0117s apdovanojimu.<\/p>\n

    Atk\u016brus Lietuvos nepriklausomyb\u0119 pagrindiniu u\u017esakovu vitra\u017eams vie\u0161oje erdv\u0117je tapo ba\u017eny\u010dia. Didelius vitra\u017eo ciklus maldos namuose suk\u016br\u0117 K.Mork\u016bnas: Vilkavi\u0161kio \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Apsilankymo katedroje (1996 \u2013 1999), vitra\u017eines Kry\u017eiaus kelio stotis Utenos Dievo Apvaizdos ba\u017eny\u010dioje (2008), erdvin\u012f Kristaus vitra\u017e\u0105 Klaip\u0117dos \u0160v. Kazimiero ba\u017eny\u010dioje, kur\u012f po dailininko mirties baig\u0117 E.Vali\u016bt\u0117 (2016). A.Dovyd\u0117nas suk\u016br\u0117 vitra\u017eus Vilniaus \u0160v. Mikalojaus ba\u017eny\u010dioje \u2013 klasikinio vitra\u017eo cikl\u0105 su portretiniais ir heraldiniais medalionais (2002 \u2013 2003), vitra\u017eus Domeikavos Lietuvos kankini\u0173 ba\u017eny\u010dioje (1999 \u2013 2004). B.Bru\u017eas suk\u016br\u0117 pastarojo laikme\u010dio did\u017eiausius klasikinio vitra\u017eo ciklus: Vilniaus Bernardin\u0173 ba\u017eny\u010dioje (2011 \u2013 2019), Kauno \u0160v. Jurgio Kankinio ba\u017eny\u010dioje (2009 \u2013 2020). Daug vitra\u017e\u0173 ba\u017eny\u010diose suk\u016br\u0117 Vytautas\u0160varlys, Ignas Meidus, Nijol\u0117 Vilutyt\u0117, Rimvydas Mulevi\u010dius. Ta\u010diau am\u017ei\u0173 virsme i\u0161augusi vitra\u017eist\u0173 karta taip pat \u0117m\u0117si ba\u017enytini\u0173 darb\u0173 \u2013 Eimutis Mark\u016bnas, Andrius Giedrimas, Art\u016bras ir Daina Rimkevi\u010diai, Jurgita Uzdilait\u0117, Olegas Katenskij, R\u016bta Lipait\u0117, Nerijus Baublys, Ieva Paltanavi\u010di\u016bt\u0117 ir kiti k\u016br\u0117 vitra\u017eus sakralioje erdv\u0117je. Vitra\u017eus taip pat pri\u0117m\u0117 ne tik katalik\u0173, bet ir kit\u0173 konfesij\u0173 ba\u017eny\u010dios: Rasa Grybait\u0117 \u2013 viena produktyviausi\u0173 viduriniosios kartos vitra\u017eo dailininki\u0173, virtuozi\u0161kai \u012fvald\u017eiusi grizail\u0117s tapybos technikas \u2013 suk\u016br\u0117 vitra\u017eus Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010diose \u0160akiuose (1999 \u2013 2002), Vilky\u0161kiuose (2011 \u2013 2020), \u012fsp\u016bding\u0105 t\u016brin\u0119 Nukry\u017eiuotojo vitra\u017ein\u0119 kompozicij\u0105 \u2013 Jurbarko ba\u017eny\u010dioje (2010). Novatori\u0161ka technologija i\u0161siskiria Vytauto Janulionio vitra\u017eai Naujosios Apa\u0161tal\u0173 ba\u017eny\u010dios languose (2000). Sta\u010diatiki\u0173 cerkv\u0117 taip pat adaptavo vitra\u017eus maldos namuose: Visagino \u0160v. Kankinio Panteleimono cerkv\u0117je Dalia Mulevi\u010dien\u0117 suk\u016br\u0117 kanonini\u0173 fig\u016brini\u0173 vitra\u017e\u0173 cikl\u0105 (2013 \u2013 2016). Kauno totori\u0173 me\u010det\u0117je dar 1990 m. Ri\u010dardas Peleckas sukomponavo dekoratyvinius ornamentinius vitra\u017eus, kuriuos 2020 m. restauravo ir papild\u0117 Art\u016bras Rimkevi\u010dius.<\/p>\n

    Ta\u010diau vitra\u017eai buvo u\u017esakomi ir vie\u0161ose erdv\u0117se: XX \u2013 XXI a. sand\u016broje vitra\u017e\u0173 buvo sukurta respektabiliose bank\u0173 erdv\u0117se, restoranuose ir kavin\u0117se, SPA centruose, taip pat mokymo \u012fstaigose, bibliotekose. E. Mark\u016bnas suk\u016br\u0117 vitra\u017eus su \u0160v. Ignaco Lojolos portretu Kauno J\u0117zuit\u0173 gimnazijoje (1999), E.Utarien\u0117 \u2013 vitra\u017eus su universiteto \u017eenklu VGTU pagrindiniuose r\u016bmuose (1997), vitra\u017e\u0173 cikl\u0105 \u201ePa\u017einimo medis\u201c to paties universiteto bibliotekoje (2002), taip pat vitra\u017eus VU senuosiuose r\u016bmuose (1998 \u2013 1999). Gediminas Lasinskas su stiklo meistru Zenonu Vai\u010dekoniu 2006 m. suk\u016br\u0117 novatori\u0161kos technologijos vitra\u017e\u0105 Klaip\u0117dos apskrities vie\u0161ojoje I.Simonaityt\u0117s bibliotekoje.<\/p>\n

    \u0160iuolaikin\u0117je architekt\u016broje vitra\u017eo dailininkai ie\u0161ko naujos vitra\u017eo kalbos ir s\u0105ly\u010dio su nauj\u0105ja plieno ir stiklo architekt\u016bra galimybi\u0173, tai skatina pl\u0117sti technologini\u0173 galimybi\u0173 spektr\u0105. Vitra\u017einiais da\u017eais tapomi, matinami, \u0117sdinami r\u016bg\u0161timi, graviruojami, klijuojami keliais sluoksniais didelio formato stiklo lak\u0161tai, ypa\u010d i\u0161tobul\u0117jo \u012fvairiaspalvio stiklo sulydymo \u012f vientis\u0105 kompozicij\u0105 technologija (angl. fusing<\/em>), \u012f architekt\u016brinius mastelius persik\u0117l\u0117 kar\u0161to stiklo technologijos: liejimas \u012f form\u0105, klampinimas, etc. Sulydyto stiklo technologij\u0105 ypa\u010d naudojo vitra\u017eistas Simonas Gutauskas, eksperimentin\u0117mis kompozicijomis gars\u0117jo Eimutis Mark\u016bnas, Art\u016bras Macevi\u010dius. Stiklo klampinimo technikos galimybes i\u0161naudojo A.Dovyd\u0117nas kurdamas Kry\u017eiaus kelio stotis Nidos \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Krik\u0161\u010dioni\u0173 Pagalbos ba\u017eny\u010dioje (2008). Pastaruoju metu vitra\u017eo<\/em> s\u0105vok\u0105 papild\u0117 nauja architekt\u016brinio meninio stiklo<\/em> samprata.<\/p>\n

    Vitra\u017eo raida Lietuvoje \u2013 nuolatinis, nenutr\u016bkstamas procesas. Naujos vitra\u017eo dailinink\u0173 kartos ugdomos Vilniaus dail\u0117s akademijoje. Vitra\u017eistai profesionalai \u012fgyvendina u\u017esakymus priva\u010diuose interjeruose, komponuoja didelius vitra\u017eo ansamblius maldos namuose, kuria darbus vie\u0161ose erdv\u0117se. Dailininkai nuolat eksperimentuoja ma\u017eo, kamerinio formato darbuose, pl\u0117toja technologijas, ie\u0161ko naujos kompozicijos rai\u0161kos, plastin\u0117s kalbos vitra\u017ee. Puiki vieta, kurioje susitinka tradicija ir naujov\u0117s, patyr\u0119 profesionalai ir jaunosios kartos menininkai \u2013 tai \u201eVitra\u017eo manufakt\u016bra\u201c Vilniuje, kurioje \u0161alia muziejin\u0117s chrestomatini\u0173 Lietuvos vitra\u017eist\u0173 darb\u0173 ekspozicijos vyksta \u0161iuolaikinio vitra\u017eo parodos. Tai tik \u012frodo, jog Lietuvos vitra\u017eo mokykla yra gyvybinga, t\u0119sia tradicij\u0105 ir ie\u0161ko nauj\u0173 keli\u0173.<\/p>\n

    \n

    \u017dydr\u016bnas Mirinavi\u010dius<\/p>\n

    \n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Vitra\u017eas \u0161iandien\u0105 yra viena i\u0161 labiausiai i\u0161vystyt\u0173 architekt\u016brin\u0117s dail\u0117s r\u016b\u0161i\u0173 Lietuvoje, nors seniausi istoriniai vitra\u017eo langai tebesantys in situ buvo sukurti XIX a. u\u017esienio dirbtuv\u0117se. Vienas did\u017eiausi\u0173 istorini\u0173 vitra\u017e\u0173 ansambli\u0173 Vilniuje yra \u0160v. Jon\u0173 ba\u017eny\u010dioje: Dievo k\u016bno (Oginski\u0173) koply\u010dios du vitra\u017einiai langai 1861 m. buvo pagaminti Gsell-Laurent dirbtuv\u0117se Pary\u017eiuje pagal J.K.Vil\u010dinskio projektus, o 1898 m. […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-8","page","type-page","status-publish","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/stainedglass.lt\/vitrazomuziejus\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/8","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/stainedglass.lt\/vitrazomuziejus\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/stainedglass.lt\/vitrazomuziejus\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/stainedglass.lt\/vitrazomuziejus\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/stainedglass.lt\/vitrazomuziejus\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/stainedglass.lt\/vitrazomuziejus\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/8\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":172,"href":"https:\/\/stainedglass.lt\/vitrazomuziejus\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/8\/revisions\/172"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/stainedglass.lt\/vitrazomuziejus\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}