Igor Frolov personalinė paroda “Kitoje pusėje”

Parodos atidarymas 2018 m. rugsėjo 21d. (penktadienį) 18 val.

Ši paroda, tarsi Rytų – Vakarų stiklo meno persipynimo metafora… Lyg ir kita pusė, bet tuo pačiu ir visus jungianti bendra aistra – stiklas. Labai monumentalūs, tvirti, vyriški menininko kūriniai. Kaip kaltu pereina per stiklą nepažeisdamas jo. Archajiškumas, jėgos, stiprumo įspūdis, vyro rankos prisilietimas. Susišaukia su lietuviškos mokyklos luitinio vitražo monumentalumu. Abstraktumas, skulptūrų motyvas ateina per meilę pasąmoniniam piešiniui. Linija, taškas, plokštuma susiveda į tam tikras struktūras, tokias pat materialias ir suvokiamas, kaip ir realūs daiktai. “Nesąmoningas sąmoningumas” – pasak autoriaus, ši keista motyvacija vėl ir vėl sugrįžta iš tos “kitos mąstymo pusės”. Darbai sukurti lydant senų televizorių kineskopų stiklą. Taip atsiranda stiklo perdirbimo “eko-stiklo” motyvas autoriaus darbuose.
Igor Frolov gimė 1982 m. Petrozavodske, Rusijoje. 2005 m. baigė stiklą Industrinio meno ir dizaino akademijoje Sankt Peterburge, Rusijoje. 2009-2018 m. stiklo pūtimo studijos “Frolik`s Hot Glass Studio” savininkas, Sankt Peterburge, Rusijoje. Šiuo metu parodos autorius dirba ir gyvena Kotore, Juodkalnijoje. Nuo 1997 metų intensyviai dalyvauja grupinėse parodose, simpoziumuose, festivaliuose visame pasaulyje. Yra surengęs ne vieną personalinę parodą.

Parodos kuratorė Eglė Rakauskaitė
Paroda veiks: 2018 09 21 – 2018 10 18

„The motive of my sculptures is at the moment a love for this kind of drawing that comes from the subconscious. A line, a point, a plane, which are built into certain structures. And for me they are just as material and understandable as a chair or a teapot. Unconscious awareness. This strange motivational comes back to me again and again from that other side of my thinking.
As a material, I use glass tubes from old TVsThose in this period, I can say that I am engaged in eco-glass (as a type of garbage processing).“ Igor Frolov

„Мотивом мои скульптур является на данный момент любовь к такого рода рисованию, которое идет из подсознания. Линия, точка, плоскость, которые выстраиваются в некие структуры. И для меня они настолько же материальны и понятны как стул или чайник. Бессознательная осознанность. Это странное мотивообразующее возвращается ко мне вновь и вновь с той другой стороны моего мышления.
В качестве материала я использую стекла кинескопов от старых телевизоров, которые я нахожу на свалках и помойках. Т.е. в данный период можно назвать, что я занимаюсь эко-стеклом (как типом переработки мусора).“ Игорь Фролов