Rugsėjo 20 d. renginiai galerijoje „Vitražo manufaktūra“:
16.00 Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokinių vitražų parodos atidarymas. Savo auklėtinių darbus pristatys Vincas Matonis.
16.30 Agnės Kulbytės paskaita „Romantiškojo Vilniaus įvaizdis dailėje“.
17.30 Žydrūno Mirinavičiaus paskaita „Vitražo istorija Vilniuje”.
Kontaktai registruotis:
Tel.: +370 5 2121202
El. paštas: info@stainedglass.lt
Kviečiame apsilankyti autorinio stiklo studijos parodoje, bei apžiūrėti menininkų, turinčių bendrą stiklo meno viziją, dueto darbus. Savo kūriniuose autoriai naudoja visas įmanomas stiklo apdirbimo technologijas, siekdami atskleisti didžiausią medžiagos potencialą… Stiklo liejimo, pūtimo, moliravimo, stiklo sukepimo, vitražo, stiklo apdirbimo šaltu būdu, ėsdinimo smėliasrove, etc…
Ši paroda, tarsi Rytų – Vakarų stiklo meno persipynimo metafora. Lyg ir kita pusė, bet tuo pačiu ir visus jungianti bendra aistra – stiklas.
Pavel Birukov 2002 m. baigė stiklą bei keramiką A. Štiglico Taikomosios dailės ir dizaino akademijoje Sankt Peterburge, Rusijoje.
Rada Birukova 2006 m.baigė stiklą A. Štiglico Taikomosios dailės ir dizaino akademijoje Sankt Peterburge, Rusijoje.
Parodos kuratorė Eglė Rakauskaitė
Paroda veiks: 2019 08 09 – 2019 08 25
Vienos labiausiai garbinamų hinduizmo deivių, Kali šokiruojanti išvaizda, jos “netinkama” elgsena konfrontuoja su “normaliomis” visuomenės vertybėmis, sakralumo įvaizdžiais, maloningosios krikščionių Madonos ikonografija. Vakaruose sukurta daug klaidingų deivės Kali vertinimo stereotipų. Net išsilavinę ir liberalūs vakariečių intelektualai, nepažindami savito indiško simbolinio mąstymo, žvelgia į deivę Kali su baime ir pasibaisėjimu. Tad, kas gi yra ši grėsmingoji deivė ir kaip suvokti jos atvaizdo reikšmes? Kodėl indai teigia, jog filosofinėje plotmėje deivė Kali ir jos simbolika – tai alegorinis atpasakojimas to amžinojo mumyse vykstančio karo tarp mūsų demoniškos ir dieviškos prigimčių? Galinga dievybė Kali, visagalio laiko ir amžinosios nakties globėja, turinti galią suteikti gyvybę ar ją atimti. Ji kaip tikra motina saugo ir globoja savo vaikus. Pažvelkite į akis savo baimėms, padedami Kali pasinerkite į tamsą savo sieloje ir išnirkite į šviesą. Samhara Kali vitražo skulptūra, sukurta Izabelos Kovalevskajos, bei šią instaliaciją palydinti Eglės Rakauskaitės ir Rūtos Lipaitės stiklo paroda “90”, bylojanti apie drąsą, atgimimą ir pokyčius, siejamus su šia dievybe. Kali leidžia suvokti, atrasti pokyčių ar permainų prasmę ir tikslą, padeda išeiti iš chaoso į tvarką.
Gegužės 28 d. 16 val. visus kolegas, vitražistus bei stiklo menininkus, kviečiame į uždarą vakarą – parodos atidarymą. Renginio metu vyks konferencija, seminaras, diskusija Lietuvos mokyklos luitinio vitražo paveldo tema. Ši monumentali architektūrinio meno kryptis, Lietuvos menininkų ištobulinta iki savitos, skulptūrinės raiškos, išplitusios po tolimą Vidurio Aziją ir Europą, diktavo naujas tendencijas ir pačioje architektūroje. Pranešimus skaitys menotyrininkai Dennis Keen (Kalifornija / Kazachstanas) ir Elena Atrashkevich-Zlatkovic (Baltarusija / Serbija).
Nuo gegužės 29d. iki birželio 13d. visus kviečiame aplankyti grupinę tarptautinę vitražo ir stiklo parodą. Parodoje eksponuojami Konstantino Eugenijaus Šatūno, Igno Meidaus, Rūtos Lipaitės, Rasos Grybaitės, Elena Atrashkevich-Zlatkovic, Žydrūno Mirinavičiaus, Eglės Rakauskaitės, Vilmos Slavinskaitės-Zujienės, Nerijaus Baublio ir Eglės Butkutės kūriniai.
Renginio kuratorė Eglė Rakauskaitė
2019 m. balandžio 5 d. 11 val. – balandžio 7 d. 19 val.
Programa
Balandžio 5 d. 13.00–13.30 val.
Vitražistės Eglės Rakauskaitės paskaita „Vilniaus legenda stikle“.
Muziejinės ekspozicijos pristatymas romantiškuose Stiklių gatvės požemiuose.
Renginys nemokamas, bet būtina iš anksto registruotis telefonu arba el. paštu.
Balandžio 5–7 d. 11–19 val.
Vitražo ekspozicija „Vilniaus legenda stikle. Paveldas rytojaus Lietuvai ir Europai“
Renginys nemokamas
Meninio stiklo bei vitražo menininkės, monumentalistės Irenos Lipienės puošnaus vitražinio stiklo objekto pristatymas.
Interaktyvi Jurgos Uzdilaitės vitražinė kompozicija jaunimui „Pasidaryk selfį (asmenukę) – pasimatuok valdovės Barboros karūną“.
https://kulturospasas.emokykla.lt/renginiai/renginys/105
Kultūros paso paslaugoms skirtos lėšos yra papildomos lėšos, skirtos iš ES struktūrinių fondų. Mokyklos naudojasi paslaugomis, o už jas atsiskaito Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Šios programos esmė yra Lietuvos vitražo ir stiklo meno tradicijų tąsa bei sklaida. Ekskursija su mentoriumi po vitražo muziejaus ekspoziciją, įkurtą autentiškuose XVI a. rūsiuose. Pristatomos vitražo panaudojimo architektūroje galimybės, įvairios priemonės, technologijos, metodika. Praktiniai stiklo pjovimo, komponavimo, montavimo, dekoravimo užsiėmimai. Kūrybinės dirbtuvės. Savo kūrinių, pasitelkiant įvairias stiklo technologijas gaminimas, padedant profesionaliam menininkui. Mokoma gamtos objektus transformuoti į meno kūrinį panaudojant vitražo komponavimo principus. Programa skatina vaikų kultūrinį aktyvumą, dalyvavimą meninėje veikloje, lavina jų estetinį išprusimą. Praplečia vaiko akiratį dailės srityje, moko pažinti istorines vertybes, rūpintis paveldo išsaugojimu bei puoselėjimu. Taip pat ugdo kūrybiškumą ir skatina novatoriškų idėjų atsiradimą.
Parodos dalyviai: Zhanna Morozova, Irina Pekusova, Elena Tachacheva, Pavela Voinitsky, Sergejus Belokis, Vladimiras Perepelits, Elena Chepeleva ir Elena Zlatkovich.
Paroda vyksta Vilniuje (Vitražo Manufaktūroje, Stiklių g. 6).
Paroda veiks: 2019 03 01-2019 03 10
Paroda „SIUNTINYS“- tarsi įkūnija visą Baltarusijos menininkų stiklo kūrinių kelionės procesą. Net nedidelis kelias pas draugus, kaimynus verčia mus įveikti daugybę kliūčių: siena, eilės prie jos, pasienio kontrolę, vizos dalyviams, dokumentai, leidžiantys pervežti darbus, ir, žinoma, 189 km. pačio kelio.
Įveikus šias aplinkybes, vertingas krovinys pagaliau pasiekia savo tikslą – galeriją
„Vitražo Manufaktūra“ Vilniuje. Tačiau atrodo, kad stiklo kūriniai neskuba palikti savo
gyvenamuosius namus. Jie tarsi suaugo su savo pakuotėm.
Paslaptingas stiklo gyvenimas susideda ne tik iš pompastiškų prezentacijų, bet ir žiūrovo akims nematonų monentų tokių kaip: pakavimas į dėžes (siuntinius). Taip atsitinka, kad šios akimirkos tampa gana ilgos. Tada dėžės virsta vieninteliu stiklo draugu, jo antrąja oda ir bendru kvėpavimu. Praradus savo formą, dėžės transformuojasi ir susitapatina su savo krovinio kontūrais. Kartais dėžutėje pasikeičia„gyventojai“ ir atsiranda vietos dislokacijai. Ir tada prasideda stebuklingas gyvenimo momentas – kelionė. Malonus kelionės jaudulys ir nežinojimas to kas laukia, priverčia suskubti, pasiruošti keliui.
Labiausiai pasiseka rimtiems mediniams arba rafinuotiems plastikiniams konteineriams. Juose net dulkės atrodo elegantiškos. Popierinės kartono dėžės kritiškai analizuoja savo puses, šonus, dugną, kruopščiai apžiūri raukšles, susitaria su ponu Scotch (lipnia juostele) ir pagaliau planuoja krovinį. Laukiama šio momento ir iš paties stiklo. Kartais jis tik gimęs jau ruošiasi kelionei. O kartais stiklo kūrinys ilgai laukdamas savo momento suspėja ir pavargti.
Baltarusijos ir Lietuvos stiklo gamybos raidos istorijoje iš tikrųjų yra daug bendrų momentų taip pat “baltų dėmių” stiklininkystės vystymosi istorijoje . Vienaip ar kitaip mūsų keliai buvo susipynę daugiau nei vieną kartą. Galbūt tai lėmė šiaurės šalių temperamentas, turintis daugybę stiprių jausmų šioms vietoms, kurisyra vienodai svarbus mūsų kultūroms.
Stiklininkystė Baltarusijoje šiandien yra fenomenalus reiškinys, besivystantis keliais lygmenimis. Vis dar egzistuoja garsus stiklo fabrikas „Nemanas“. Tačiau menininkai, kurie yra už jo ribų, beveik neturi galimybės patekti prie„gyvojo“ Nemano stiklo. Kita vertus, stiklo dirbiniai yra beveik jo nuosavybė: jie neturi galimybių kurti kūrybinius darbus už pramoninio dizaino formato, laisvai dalyvauti kūrybiniame bendradarbiavime ir projektuose. Todėl mūsų projekto dėmesys buvo stiklo gildijos „laisviems menininkams“, kurie, naudodamiesi turimomis priemonėmis, dirba su stiklu, sprendžia savo asmeninius santykius su nuostabiu skaidrumo pasauliu.
Teksto autorė: Elena Chepeleva
Tai yra ketvirtoji “Duetų” paroda. Šiuo parodų ciklu siekiama padėti parodų lankytojams suvokti kaip vitražas evoliucionavo atsakydamas į naujas estetines kryptis bei impulsus, charakteringus šiuolaikiniam menui. Ar gali vitražas egzistuoti be architektūros ir persikelti į parodines erdves? Ar architektūrinio stiklo meninės raiškos priemonės gali būti naudojamos šiuolaikiniame mene, šalia grafikos, tapybos, skulptūros ir kitų visuotinai pripažintų grynojo meno formų?
Papročiai ir įpročiai apibrėžia tam tikras gyvenimo, mąstymo, elgsenos ribas, taisykles, schemas. Visais laikais žmogui buvo svarbi atmintis, kuri yra neapibrėžta, ne visada patikima, bet kartu aiškiai struktūruota. Dažnai atmintyje išlieka smulkiausios įvykių detalės, o reikšmingi dalykai kartais visiškai išsitrina. Papročiai ir įpročiai ritmiškai kartojasi, klojasi sluoksnis po sluoksnio, palikdami šiandienoje tik atspindžius, siluetus, praeities žaidimus ir labirintų fragmentus. Žmogui svarbu nenutraukti ryšių su praeitimi, nepamiršti savo tapatybės ir nepasimesti šiuolaikinio gyvenimo tempe.
Parodos kuratorė Eglė Rakauskaitė
Parodos atidarymas 2019 m. sausio 25 d. (penktadienį) 17 val.
